25fixxBirželio 3 d., Antradienį, 19.00
Požeminė perėja Vilniaus gatvėje

Parodos data preliminari ir gali keistis. Sekite naujienas mūsų tinklapyje ir FB.

2012 m., fotografas Tomas Pabedinskas ir antropologė Rasa Pranskevičiūtė įgyvendino Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunųjų menininkų projektų dalinio finansavimo programos remiamą projektą „Subkultūros: grupės tapatybė ir jos narių individualumas“. Šio projekto rezultatas – knyga „Subkultūra“, kurioje publikuojami įvairių subkultūrų atstovų ar tiesiog alternatyvios pasaulėžiūros asmenybių pasisakymai ir juos įamžinusios fotografijos. Knygos autorių atlikti meninis ir antropologinis tyrimai perteikia vizualiąją ir vertybinę alternatyvių pasaulėžiūrų ir gyvenimo stilių išraišką. Tačiau leidinys nepropaguoja konkrečių (sub)kultūrinių grupių pasaulėžiūros ar gyvensenos. Knygos autoriai taip pat nesiekia tobulos tolerancijos. Projektu kviečiama atsiverti tikrajai įvairovei – netgi jei tai reikštų prieštaravimus tarp skirtingų (sub)kultūrų. Knyga tampa savita tribūna autentiškai įvairių (sub)kultūrinių grupių atstovų ir ryškių individualybių saviraiškai.

Nors projekto metu sukurtos fotografijos ir tekstai publikuoti knygoje, tačiau jie Lietuvoje dar nebuvo viešai eksponuoti parodos pavidalu. Projekto forma ir tikslai vertė ieškoti alternatyvaus įprastai parodai viešo pateikimo būdo. Atsižvelgiant į tarpdisciplininį projekto pobūdį, būtina fotografijas eksponuoti kartu su jas lydinčiais tekstais, o siekis komunikuoti ne vien su meno mylėtojų auditorija, bet su plačiąja visuomene, skatina peržengti galerijų ar kitų įprastų ekspozicinių erdvių ribas. Šiuo požiūriu, gatvės meno festivalis yra ypač tinkamas kontekstas minėto projekto pateikimui.

Minėto projekto viešam pristatymui ypač tinkama atrodo ir konkreti pasirinkta erdvė – požeminė pėsčiųjų perėja Vilniaus gatvėje. Ši vieta pasirinkta bent dėl kelių priežasčių. Tai miesto centre esanti, kauniečių ir miesto svečių kasdien praeinama erdvė. Todėl būtų prasminga fotografijos ir gatvės meno pagalba šią požeminę perėją iš „tranzitinės“ paversti įsimintina ir patrauklia erdve, kuri taptų dar vienu miesto gyvenimo akcentu. Antra vertus, požemine perėja kasdien naudojasi didelis skaičius miestiečių bei turistų, įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovų, kurie taptų potencialiais požeminėje perėjoje eksponuojamų fotografijų ir tekstų žiūrovais ir skaitytojais. Tai visiškai atitiktų projekto demokratinį pobūdį ir tikslą pasiekti kuo įvairesnę auditoriją. Pagaliau, Vilniaus g. požeminė perėja jau savaime tapo viena iš gatvės meno erdvių – čia dažnai groja gatvės muzikantai. Taigi planuojama ekspozicija sutiektų papildomą postūmį jau egzistuojantiems miesto gyvenimo ir gatvės meno kultūros procesams.